Reliacinė algebra, kurią pirmą kartą aprašė E. F. Coddas, dirbdamas IBM, yra gerai pagrįstos semantikos algebros, naudojamos reliacinėse duomenų bazėse saugomiems duomenims modeliuoti ir užklausoms apie juos apibrėžti. Norint organizuoti duomenis, pirmiausia pašalinami pertekliniai duomenys ir pasikartojančios duomenų grupės, kurias vadiname normalizuotomis. Tokiu būdu duomenys sutvarkomi arba normalizuojami į vadinamąją pirmąją normaliąją formą (1NF). Paprastai loginis duomenų modelis dokumentuoja ir standartizuoja duomenų esybių (su jų elementais) ryšius. Pirminis raktas unikaliai identifikuoja esybės egzempliorių, dar vadinamą įrašu. Normalizavus duomenis ir sudarius juos į duomenų rinkinius (esybes ir lenteles), galima atlikti pagrindines reliacinės algebros operacijas, t. y. rinkinių operacijas (tokias kaip sąjunga, sankirta ir kartezinė sandauga), atranką (paliekant tik kai kurias lentelės eilutes) ir projekciją (paliekant tik kai kuriuos stulpelius). Rinkinio operacijos atliekamos SQL kalbos teiginyje where, kai vienas duomenų rinkinys siejamas su kitu duomenų rinkiniu. Pagrindinė reliacinės algebros taikymo sritis - teorinis reliacinių duomenų bazių, ypač tokių duomenų bazių užklausų kalbų, iš kurių pagrindinė yra SQL, pagrindas.